Viskas apie šilumokaičius – naudojamus šilumos mainams, įvairių tipų, paskirties, galios, terpės, t.t.
Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus.
Šilumos punkte vienas iš svarbiausių įrenginių yra šilumokaitis.
Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, geriamasis vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai perduoti šilumokaičio pagalba.
Šilumos perdavimo šilumokaičiai (šilumnešiai) būna:
- Plokšteliniai šilumokaičiai
- Oriniai šilumokaičiai
- Spiraliniai šilumokaičiai
- Vamzdeliniai šilumokaičiai
- Grandomo paviršiaus šilumokaičiai
Labiausiai paplitę įvairių tipų plokšteliniai šilumokaičiai:
– išardomi / išrenkami / surenkami;
– pusiau ir visiškai suvirinti;
– lituoti;
– specialios virinimo technologijos.
Plokšteliniai šilumokaičiai yra gaminami iš surenkamų gofruotų plokščių. Tarp plokščių suformuojami du kanalai su šalta ir šilta terpe. Jos teka priešingomis kryptimis viena kitos atžvilgiu.
Plokšteliniai šilumokaičiai, kurie naudojami įvairioms paskirtims, užsandarinami naudojant gumines tarpines. Lituoti šilumokaičiai buvo sukurti dirbti esant aukštesniam slėgiui ir temperatūrai. Specialios virinimo technologijos plokšteliniai šilumokaičiai yra naudojami darbui esant dar aukštesniam slėgiui ir temperatūrai.
Žinomiausi Lietuvoje šilumokaičių gamintojai:
- Alfa Laval
- Hexonic (Secespol)
- Danfoss
- Kelvion (GEA WTT)
- SWEP
- Funke
- Tranter
Sulituotus plokštelinius šilumokaičius sudaro paviršiai, kurie aktyviai prisideda prie šilumos perdavimo proceso.
Sulituoti plokšteliniai šilumokaičiai yra plačiai naudojami tiek šildymo sistemose, tiek šaldymo kompresorinėse. Paprastai jie naudojami šilumos perdavimui iš šaltnešio (pirminio skysčio) ir šilumos perdavimui iš vandens arba cirkuliacinio tirpalo (antrinio skysčio).
Šilumokaičių taikymo sritys:
– radiatorių šildymas;
– karšto vandens tiekimas;
– grindų šildymas;
– šilumos siurbliai.
Kokį plokštelinį šilumokaitį pasirinkti – lituotą ar išardomą?
Tai dažnai ŠVOK sistemų priežiūra užsiimantiems kylantis klausimas. Daugelis centralizuotą šilumą tiekiančių Lietuvos įmonių turi didelę plokštelinių šilumokaičių eksploatacijos patirtį. Ankščiau ir šiuo metu, svarstydami kokį plokštelinį šilumokaitį pasirinkti – lituotą ar išardomą, šilumos gamintojas dažniausiai pasirinkdavo išardomus šilumokaičius naudoti katilinėse, o lituotus šilumokaičius šilumos punkte pas šilumos energijos vartotoją.
Kodėl toks pasirinkimas?
Dėl techninių skirtumų tarp lituotų ir išardomų plokštelinių šilumokaičių, nes lituotų šilumokaičių atveju šilumokaičio nerūdijančio plieno plokštelės tarpusavyje yra sulituotos variu, o išardomų atveju plokštelės tarpusavyje suveržtos guminėmis tarpinėmis. Skirtinga pagaminimo technologija lemia jų skirtumus panaudojime tam tikrų procesų vykdymui bei eksploatavime.
Apie koroziją šilumokaityje
Korozija – reiškinys, kurio metu metalai yra dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka. Korozijos veikiamas metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes, todėl dažnai įvyksta šilumokaičių ir vamzdynų gedimai, dėl kurių patiriama didelių nuostolių. Arba paprasčiau: Metalų korozija tai savaiminis metalų irimas, vykstantis dėl cheminės ar elektrocheminės metalų ir aplinkos sąveikos. Ją lemia gamtos fizikos dėsniai ir šio vyksmo sustabdyti beveik neįmanoma.
Metalų korozija šilumokaičiuose – šiam reiškiniui atsirasti būtinos kelios sąlygos: metalinės vamzdyno sistemos, cirkuliuojantis vanduo, bei į sistemą su oru patekęs deguonis. Sąveikaujant metalams, deguoniui ir vandeniui vyksta korozija. Koroduoti gali visų tipų metalai, intensyvumas priklausys nuo vandens kokybės (pvz. nuo vandens kietumo arba agresyvių kalkių nuosėdas sudarančių rūgščių) ir vandens temperatūros. Korozija 3 – 4 kartus dažnesnė karšto vandens sistemoje ir šilumokaičiuose.