DAUGIABUČIŲ NAMŲ ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PRIEŽIŪRA

Paremta Valstybinio audito ataskaita, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. VA-P-20-2-18

Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 dienos.

Šių pakeitimų esmė:

  • Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst. gyventojų.
  • Prižiūrėtojų konkurencijos plėtra.
  • Daugiabučių namų bendrasavininkiai tampa atsakingi už namo vidaus šildymo sistemų priežiūrą (eksploatavimą), tad ir už efektyvų šilumos vartojimą namuose.
  • Daugiabučių namų gyventojai apsaugomi nuo tų priežiūros paslaugų tiekėjų, kurių netinkama veikla gali sukelti jų ir gyventojų interesų konfliktą.
  • Patikslinamos prižiūrėtojų funkcijos ir nustatoma atsakomybė už jų netinkamą vykdymą.

Pagrindiniai šių pakeitimų tikslai – užtikrinti, kad:

  • šildymo sistemos prižiūrėtojo sprendimai labiau atitiktų konkretaus namo gyventojų poreikius;
  • būtų užtikrinta komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsauga ir sąžininga konkurencija komunalinių paslaugų sektoriuje.

Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas. Jos pradėjo likviduoti grupinius šilumos punktus (boilerines) ir daugiabučiuose namuose įrengti modernius automatizuotus šilumos punktus, kuriuose gaminamas ir karštas vanduo.

Pagrindinis šių sistemų veikimo skirtumas – automatizuotuose punktuose pastato ir šilumos tiekėjo šilumos nešėjas (termofikatas) visiškai nesusiję. Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki namo įvado, o kiek ir kokiu režimu (pagal paros laiką ir savaitės dienas) šilumos bus suvartota namuose, nustato šio namo gyventojai. Jų sprendimą vykdo šilumos punktų prižiūrėtojas. Tad šilumos tiekėjai gali daryti įtaką namuose suvartojamam šilumos kiekiui tik tada, kai jie yra ir šio namo šilumos punkto prižiūrėtojai.

Gyventojams aktualūs šių sistemų skirtumai pateikti lentelėje

Priklausomosios šilumos tiekimo
sistemos šilumos punktai
Nepriklausomosios šilumos tiekimo
sistemos šilumos punktai
Šilumos punktų kaina 2–6 tūkst. Lt 20–60 tūkst. Lt
Techninės galimybės užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą Mažos Didelės
Namuose suvartojamo šilumos kiekio reguliuotojas Šilumos tiekėjas Šilumos punkto prižiūrėtojas
Šilumos punktų veikimo laiko priklausomybė nuo priežiūros kokybės Maža Didelė
Reikalavimai prižiūrėtojo kvalifikacijai Maži Dideli
Priežiūros periodiškumas Keli kartai per metus Kartą per 1–2 savaites

Šaltinis – Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (VK) pagal duomenis, surinktus atliekant auditą.

Priklausomųjų ir nepriklausomųjų šilumos tiekimo sistemų palyginimas

Centralizuoto šilumos tiekimo priklausomos sistemos schema (iki šilumos tiekimo sistemos pertvarkymo)

Priklausoma šilumos tiekimo sistema

1 – Šilumos tiekėjas
2 – Šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynas
3 – Vartotojai
4 – Grupinis šilumos punktas (Boilerinė)
5 – Elevatoriai
6 – Šilumokaičiai
7 – Šalto geriamojo vandens tiekėjas

Centralizuoto šilumos tiekimo nepriklausomosios sistemos schema (po šilumos tiekimo sistemos pertvarkymo)

Nepriklausoma šilumos tiekimo sistema

1 – Šilumos tiekėjas
2 – Šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynas
3 – Vartotojai
6 – Šilumokaičiai
7 – Šalto geriamojo vandens tiekėjas
8 – Pastatų šilumos punktai

Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios. Tinkamai prižiūrėti naujuosius punktus gali tik prižiūrėtojai, turintys aukštą kvalifikaciją. To nereikėjo esant priklausomosioms šilumos tiekimo sistemoms, kurios nebuvo kompiuterizuotos.

Automatizuotų šilumos punktų priežiūra pagal savo pobūdį apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius, taigi ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būklės atkūrimo veiksmus.

Taigi, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, buvusio šilumos punkto prižiūrėtojo (kartu ir šilumos tiekėjo) veiklos zona tapo apribota gyvenamojo namo įvadu, tolesnė šildymo sistemos dalis – šilumos punktas – perduota šilumos punkto prižiūrėtojo kompetencijon.

Iš Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės valstybinio audito* ataskaitos

Audito tikslas – nustatyti, ar daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d., sudarė sąlygas vartotojams gauti tinkamas šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo paslaugas.
Audito objektas – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra.
Audituojamas laikotarpis – 2011-01-01–2014-06-01.
* Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus ir Tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartus.

AUDITO REZULTATAI:

Daugiabučių namų šilumos punktų priežiūrai turi įtakos tokios aplinkybės:

  • šilumos punktas yra techniškai sudėtinga inžinerinė sistema, nuo kurios tinkamos priežiūros (eksploatavimo) priklauso šilumos suvartojimas name;
  • prižiūrėtojas turi turėti tam tikrų techninių, juridinių žinių bei finansinių pajėgumų; šios žinios būtinos ir priežiūros darbų užsakovams – gyventojams;
  • teisės aktuose numatyta, kad šilumos punktas yra bendroji butų savininkų nuosavybė, todėl kiekvieno buto savininko veiksmai gali turėti įtakos kitų savininkų teisėtiems interesams;
  • šilumos punktų priežiūra yra skirtinga ne tik kiekvienoje savivaldybėje, bet ir kiekviename daugiabutyje;
  • neteisingų sprendimų pasekmės paprastai atsiranda po tam tikro laiko, ir joms pašalinti reikia didelių papildomų bendrasavininkių išlaidų.

Atlikdami auditą ir vertindami esamą situaciją šilumos punktų priežiūros srityje, vadovavomės nuostata, kad nauja daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka galėtų sudaryti sąlygas vartotojams gauti tinkamas šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, jeigu:

  • bus atskirtos šilumos tiekimo ir šilumos punktų priežiūros paslaugos;
  • šilumos punktų priežiūros tvarka užtikrins, kad daugiabučių namų gyventojams ši priežiūra būtų naudinga (sumažins šildymo išlaidas, neatsiras papildomų prievolių ir kt.);
  • bus sudarytos sąlygos konkurencijai šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) srityje;
  • šilumos punktus eksploatuojančių (prižiūrinčių) subjektų veikla bus efektyviai kontroliuojama.

Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai

Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius. Toks atskyrimas yra naudingas ir šilumos vartotojams, ir šilumos tiekėjams.

Šilumos vartotojams jis naudingas dėl šių priežasčių:

  • Automatizuotuose šilumos punktuose paduodamos šilumos kiekis automatiškai ir nenutrūkstamai reguliuojamas individualiai kiekvienam namui, atsižvelgiant ir į gyventojų pageidavimus, ir į lauko temperatūrą.
  • Šilumnešis iš katilinės nepatenka į butų radiatorius, todėl kiekvienam butui tiekiamas šilumos kiekis nepriklauso nuo paduodamos iš šilumos tiekėjo katilinės šilumnešio temperatūros.
  • Reguliuoti name suvartojamos šilumos kiekį gali tik šilumos vartotojų išrinktas atstovas arba jų pasamdytas šilumos punkto prižiūrėtojas.
  • Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose. Tai padeda optimizuoti šilumos suvartojimą.
  • Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas. Tai reiškia, kad, įvykus šilumos punkto avarijai, net ir per didelius šalčius remonto darbai trunka palyginti neilgai.
  • Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija. Mažinami šilumos nuostoliai, taupoma šilumos energija, tai padengia padarytas investicijas.

Šilumos tiekėjams šilumos tiekimo ir vartojimo procesų atskyrimas yra taip pat naudingas:

  • Tampa nereikalingi centralizuoti karšto vandens ruošimo punktai (boilerinės) ir greitai nusidėvintys vamzdynai karštam vandeniui tiekti. Pvz., vien tik Vilniuje taip buvo likviduota apie 150 km karšto vandens tiekimo vamzdžių, todėl gerokai sumažėjo šilumos nuostoliai.
  • Automatizuoti nepriklausomieji šilumos punktai leidžia CŠT tinklams visada dirbti optimaliu režimu, sumažinant juose šilumos nuostolius dėl mažesnės šilumnešio temperatūros bei slėgio ir dėl to padidinant tinklų darbo patikimumą.

Iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo buvo taikomi trys skirtingi priežiūros organizavimo modeliai, vertinant pagal šilumos tiekimo ir priežiūros paslaugų atskyrimą:

  • kai į šilumos tarifą neįtrauktos šilumos punkto priežiūros sąnaudos;
  • kai į šilumos tarifą įtrauktos tik šilumos punkto remonto ir atnaujinimo sąnaudos;
  • kai į šilumos tarifą įtrauktos visos šilumos punkto priežiūros, remonto ir atnaujinimo (eksploatavimo) sąnaudos.

Didžiausia Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų įtaka gyventojų sąnaudoms šilumos punktų priežiūrai yra tų šilumos tiekėjų grupėje, kur buvo naudojamas visų šilumos punkto priežiūros, remonto ir atnaujinimo (eksploatavimo) sąnaudų modelis.

Pasikeitus Šilumos įstatymui, tipinio 50 kv. m buto metinės išlaidos šilumos punkto priežiūrai beveik nepakito, o kadangi gyventojams dabar tenka rūpintis šilumos punkto remontu ir atnaujinimu, vien tik karšto vandens šilumokaičio keitimas jam gali kainuoti daugiau kaip 30 €, neskaitant kitų remonto ar punkto atnaujinimo išlaidų. Tad galima tvirtinti, kad 2011 metais pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui ir atsisakius solidarumo principo, bendros šilumos punktų priežiūros išlaidos gyventojams padidėjo.

Solidarumo principas

Pažymėtina, kad solidarumo principo panaikinimas turi ypač didelį neigiamą poveikį mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams. Kuo mažesnis daugiabutis namas, tuo didesnė finansinė dalis tenka vienam butui, t. y. tuo didesnės gyventojų išlaidos, susijusios su šilumos punkto atnaujinimu.

ES politika skatina kogeneracinių elektrinių (šilumos ir elektros bendros gamybos) plėtrą, o pagrindinė šios plėtros sąlyga – CŠT vartotojų tinklo plėtra. Tačiau, auditorių nuomone, atsisakius solidarumo principo, mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams tampa naudingiau atsisakyti CŠT ir, užuot atnaujinus šilumos punktą, įsirengti šildymo katilinę.

Atsisakius centralizuotai teikiamos šilumos ir įsirengus namo šildymą individualiu dujiniu katilu, mažo daugiabučio namo gyventojams per metus reikėtų sukaupti gerokai mažesnę sumą, negu reikėtų šilumos punktui atnaujinti.

Tačiau pažymėtina, kad atskiro dujinio katilo įrengimas nedidina šildymo sistemos patikimumo, tačiau esama apmokėjimo už šilumos punktų priežiūrą ir eksploatavimą tvarka skatina gyventojus trauktis iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, užuot sudariusi sąlygas, kad jie nebūtų tuo finansiškai suinteresuoti.

Be to, pasikeitus Šilumos įstatymo nuostatoms 2011 m., gyventojai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje:

  • Daliai gyventojų buvo pakeisti šilumos punktai modernizuotais, ir jie už tai jau sumokėjo, mokėdami už šilumą, į kurios tarifą buvo įtrauktos atnaujinimo investicijos.
  • Daliai gyventojų buvo pakeisti šilumos punktai modernizuotais, bet jie dar nesumokėjo visos investicijų sumos.
  • Dalis gyventojų iki 2011 m. mokėjo už šilumos punktų modernizavimą, tačiau šie punktai nebuvo pakeisti.

Šios aplinkybės sukelia dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl nepasiteisinusių lūkesčių mokant už šilumos punktų modernizavimą, tačiau jų taip ir nesulaukusių. Dabar jiems tenka patiems rūpintis šilumos punktų modernizavimu ir papildomai kaupti tam lėšas.

Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles.

Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą. Tačiau ir tada reikalingas garantuotas finansavimo šaltinis.

Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.

Šaltinis: http://www.vkontrole.lt/

Apie centralizuotą šilumos tiekimą parsisiuntimui / atsispausdinimui PDF formate: Apie centralizuotą šilumos tiekimą.