Lituotas plokštelinis šilumokaitis: priežiūra, gedimų priežastys – tai aktualu ŠVOK prižiūrėtojams.
Šilumokaičio gedimai ir kaip jų išvengti.
Kokybės reikalavimai vandeniui.
Ką daryti kad šilumokaitis tarnautų ilgiau?

Turinys:

  1. Kas yra lituotas plokštelinis šilumokaitis?
  2. Šilumokaičio priežiūra, galimos gedimų priežastys.
  3. Pagrindinės vandens savybės, darančios įtaką metalų korozijai.
  4. Rekomendacijos ir nurodymai buitinio vandens kokybei.
  5. Gyvenimiški pastebėjimai.
  6. Faktoriai, įtakojantys nuovirų ir kitų nuosėdų susidarymą buitinio karšto vandens sistemose.
  7. Tinkama šilumokaičio eksploatacija.
  8. Šilumokaičio plovimas.
  9. Lituoto šilumokaičio garantija.
  10. Lituoto plokštelinio šilumokaičio remontas.

1. Kas yra lituotas plokštelinis šilumokaitis?

Lituotas plokštelinis šilumokaitis (arba Kietojo lydmetalio plokštelinis šilumokaitis) susideda iš gofruotų (rifliuoto) nerūdijančio plieno plokštelių, kurios tarpusavyje sulituotos variu arba vario lydiniu, o tarp jų yra skysčio kanalai, per kuriuos teka priešingos srovės srautai. Plokštelės gali būti sulituotos ir nerūdijančiu plienu, kaip AlfaNova (bet šiame straipsnyje apie juos neminėsime). Šilumokaitis perneša šilumą iš pirminio į antrinį skystį per šilumokaičio plokštelę, išvengiant dviejų skysčių srautų susimaišymo tarpusavyje.

2. Lituotas plokštelinis šilumokaitis: priežiūra, gedimų priežastys

Pagrindinės lituoto šilumokaičio gedimo priežastys:

  • neteisingai suprojektuota (pvz. suprojektuotas per didelis šilumokaitis karštam vandeniui) ir parinkta šilumos punkto įranga. Arti vamzdžių arba šalia jų paklojami elektros laidai.
  • prasta sumontavimo kokybė;
  • buitinio šalto vandens ir termofikato kokybė, kuri neatitinka techninių eksploatavimo sąlygų, o to pasekmė – vario elektrocheminė korozija litavimo vietose;
  • šilumokaitis yra veikiamas stiprių vibracijų ar pulsacijos. Siekiant išvengti šių efektų, būtina įdiegti vamzdynų vibracijos slopintuvus (amortizatorius), arba tarp šilumokaičio ir kitos įrangos turi būti medžiagos, kurios sugeria vibracijas;
  • neteisinga šilumokaičio priežiūra ir aptarnavimas.

Šilumokaičio tarnavimo laikas sumažėja, jei nėra užtikrinama tinkama sistemos ir srauto kontrolė bei techninė įrangos (pvz. šilumos punkto) priežiūra.

Dar keletas veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką lituoto plokštelinio šilumokaičio tarnavimo laikui.

Reiktų vengti šių išvardintų veiksnių:

  • neteisingai parinktas ar per didelis reguliuojančio vožtuvo skersmuo; (pvz. Vožtuvas Danfoss VS2 arba VM2 / Siemens VVG 44. / Honeywell V5825B10 / TAC V 241 vožtuvai);
  • prastos kokybės arba blogai veikiantys ir pasenę reguliavimo vožtuvai ir pavaros;
  • pernelyg dideli slėgio perkryčiai prieš ir už šilumokaičio pirminėje ir / arba antrinėje pusėje. Pagal STR reglamentą skaičiuojant šilumokaitį rekomenduojama slėgio nuostolius skaičiuoti šildymui iki 30 / 20 kPa, karštam vandeniui iki 30 / 50 kPa. Jeigu slėgiai didesni nei rekomenduotini, tai sąlygoja didelius srauto greičius šilumokaityje, kurie iššaukia šilumokaičio garsus ir vibracijas;
  • pernelyg dideli slėgio pokyčiai ir perkryčiai įvairiose sistemos vietose ir kanaluose;
  • šilumos punkte neįrengtas

    slėgio perkryčio reguliatorius

    (pvz. AVP, DA616 arba kitas);

  • dideli šilumos tinklų slėgio perkryčiai tarp tiekiamo ir grįžtamo termofikato (pvz. 4 ir daugiau barų);
  • neteisingai arba blogai nustatytos valdiklio – reguliatoriaus (pvz. Rubisafe / Danfoss ECL300, ECL210 , ECL310 / Siemens RVD 140-A / TAC2222 ir t.t.) šildymo ir karšto vandens programos (pvz. dėl to “šokinėja” temperatūros);
  • tarp šilumokaičio ir uždarymo ventilių nėra sumontuoti apsauginiai vožtuvai, nes šiluminis skysčio išsiplėtimas gali sugadinti šilumokaitį, kai ventiliai yra uždaryti;
  • pastate, nėra įrengta karšto vandens recirkuliacija. Be cirkuliacijos šilumokaitis gauna „šoka“, nes žiemą į šilumokaitį ateina šaltas 5-8 laipsnių temperatūros vanduo, o iš pirmos pusės jis gauna 110-120 laipsnių termofikatą. Jeigu nėra įrengta recirkuliacija šilumokaičio apsaugai reikia įrengti recirkuliacijos liniją (jei tai įmanoma) arba naudoti sumontuoti AVTQ tipo vožtuvus;
  • įrangą montuoja ir aptarnauja netinkamos kvalifikacijos specialistai;
  • deformuoti ar kitaip fiziškai pažeisti šilumokaičiai.

Taip pat nereikia atmesti tokios prielaidos, kad šilumokaičių gamintojai, kurie konkuruoja dėl šilumokaičių pardavimų rinkoje, pastoviai ieško galimybių sumažinti šilumokaičio savikainą (jo kainą), kad įgauti kainodaros pranašumą. O taip padarys jeigu naudosi pigesnes medžiagas šilumokaičių gamybai, ar mažinsi jų kiekį gaminyje, arba mažinsi darbo užmokestį priimant mažiau kvalifikuotą personalą ar taupant ant gamybos įrengimų kainos ir t.t. O šie faktoriai nepagerina pagamintų šilumokaičių kokybės. Pranašumą galima pasiekti (nebloginant kokybės ir nedidinant kainų) tik atnaujinus pasenusias šilumokaičio gamybos technologijas, kaip daro tam tikri gamintojai (pvz., Danfoss „Micro Plate Heat Exchanger“ nauja technologija).

3. Pagrindinės vandens savybės, darančios įtaką metalų korozijai

Eksploatuojant lituotą šilumokaitį reikia vengti tam tikrų faktorių, kurie daro įtaką nerūdijančio plieno ir vario korozijai, taip pat vario „išplovimo“ procesui (pvz. vario išplovimo efektą gali sukelti chloro ir sieros junginiai vandenyje). Šilumokaičio gedimus gali lemti nesilaikymas šių reikalavimų vandens kokybei ir eksploatavimo sąlygoms.

Pagrindinės vandens savybės darančios įtaką metalų korozijai:

  • savitasis elektros laidis / laidumas;

  • vandenilio jonų koncentracija arba pH lygis;
  • vandens kietumas ir šarmingumas;
  • chloridų ir sulfatų jonų koncentracija;
  • laisvasis deguonis;
  • sieros rūgšties druskų kiekis.

Didelis chloridų ir sulfatų kiekis reikšmingai padidina korozijos tikimybę. Oksiduojančios medžiagos (pvz. chloras / chloridas) didina poliarizaciją ir prisideda prie anodinio tirpinimo. Reikėtų kontroliuoti ir mažinti hidrokarbonatų (HCO3) koncentraciją vandenyje.

Priklauso nuo vandens sudėties, tačiau temperatūra didesnė nei 60°C maksimizuoja nerūdijančio plieno korozijos riziką ir vario, naudojamo plokštelių litavimui, išplovimą.

Daugiau apie „savitąjį elektros laidį / laidumą“. Naujausioje Lietuvos higienos normoje išviso nebeliko tokio termino kaip kietumas. Pastarąjį pakeitė nauja analitė – savitasis elektros laidis. Savitasis elektros laidis reiškiamas µS/cm arba mS/cm ir rodo druskų kiekį vandenyje. Didėjant druskų kiekiui vandenyje, proporcingai didėja ir jo savitasis elektros laidis. Turint omenyje, kad paprastai geriamajame vandenyje daugiausiai yra kalcio ir magnio druskų ir kad šių dviejų metalų tirpios druskos lemia vandens kietumą, galima drąsiai teigti, kad savitasis elektros laidis yra proporcingas vandens kietumui. Kietame vandenyje greičiau vyksta įvairių metalų ir lituotų šilumokaičių korozija, juose susidaro nuosėdų sluoksnis, kuris pablogina šilumos perdavimą, eksploatacines savybes ir padidėja eksploatacinės sąnaudos.

Siekiant išvengti elektrocheminės korozijos, laikykitės toliau pateiktų reikalavimų:

  • šilumos punktas (šilumokaitis) privalo būti tinkamai įžemintas. Elektros potencialas tarp šilumokaičio ir žemės turi būti lygus 0. Įžeminimo varža turi būti R < 4Ω;
  • negalima leisti, kad susidarytų galvaninis efektas, atsirandantis dėl skirtingų metalų naudojimo;
  • laikykitės gamintojų nurodymų ir rekomendacijų dėl naudojamo šalto vandens ir termofikato kokybės;
  • elektros prietaisams įžeminti nenaudoti vamzdynų (pvz., skalbyklės, indaplovės);
  • elektros laidus paklokite ne arčiau 1 m iki vamzdžių;
  • mažinti varinių (žalvarinių) detalių skaičių karšto vandens tiekimo sistemoje;
  • kontroliuoti ir mažinti hidrokarbonatų (HCO3) koncentraciją vandenyje;
  • kontroliuoti vandens temperatūrą sistemoje.

4. Rekomendacijos ir nurodymai buitinio vandens kokybei

Nurodymai buitinio šalto vandens kokybei, tiekiamai iš vandenviečių karšto vandens paruošimui lituotose plokšteliniuose šilumokaičiuose:

Lentelė*:

Parametras Rekomendacijos buitinio vandens kokybei antriniame kontūre (šalto vandens) Leidžiama didžiausia analizės vertė pagal LR HN 24:2003 (higienos normos) Vilniaus Vandenys Antavilių** vandenvietės vandens tyrimų rezultatai
(max / min / vidurkis)
Vilniaus Vandenys Bukčiai*** vandenvietės vandens tyrimų rezultatai
(max / min / vidurkis)
Kauno Vandenys Eigulių**** vandenvietės vandens tyrimų rezultatai
Temperatūra Priklauso nuo vandens sudėties, tačiau < 60 oC minimizuoja nerūdijančio plieno korozijos riziką ir vario, naudojamo plokštelių litavimui, išplovimą 8.5 / 7.9 / 8.2 8.7 / 7.8 / 8.2
Vandenilio jonų koncentracija (pH vertė) 7,5 – 9 6,5 – 9,5 7,89 / 7,45 / 7,69 7,85 / 7,41 / 7,67 7,5 – 7,7
Šarmingumas (HCO3) 60 mg/l < [HCO3] < 300 mg/l

Savitasis elektros laidumas (Vandens kietumas)

< 500 µS/cm 2500 593 / 454 / 525 563 / 504 / 527 592 – 650
Kietumas [Ca 2+, Mg 2+] / [HCO3] > 0,5
Alfa Laval 4,5 – 8,5 dH;
Gea 6 – 15 dH;
Eko Air – 1.2
2,7 – 3,2 mmol/l
Chloridas (Cl) 1000 mg/l prie 25 oC
300 mg/l prie 50 oC
100 mg/l prie 80 oC
0 mg/l prie T > 100 oC
Alfa Laval < 50 ppm
Alfa Nordic < 25 ppm (130 oC)
27 – 35
Sulfatas [SO42-] < 100 mg/l ir [HCO3]/[SO42-] > 1 250 40,5 / 29,1 / 33,1 44,9 / 41,3 / 43,1 20 – 25
Nitratas (NO3) [NO3] < 100 mg/l 50 0,89 / 0,87 / 0,87 2,3 / 1,8 / 2,1 3,1 – 3,6
Nitritas (NO2) < 0,1 mg/l 0,1 < 0,003 0,01 / 0,03 / 0,008 0,01 – 0,02
Fluoridas < 0,5 mg/l 1,5 0,28 / 0,27 / 0,28 0,24 / 0,23 / 0,24 0,20 – 0,22
Vandenilio sulfidas (H2S) < 0,05 mg/l
Amoniakas (NH₃) < 0,5 mg/l
Hidrokarbonatas (HCO₃) < 300 mg/l
Sulfidas (SO₃) ir (Cl2) < 1 mg/l
Geležis (Fe) < 0,2 mg/l 0,2 0,01 – 0,013
Manganas (Mn) < 0,1 mg/l 0,05 0,026 / 0,006 / 0,011 0,022 / 0,008 / 0,011 0,025 – 0,042
Laisvas anglies dioksidas (CO2) < 5,0 mg/l
Deguonies kiekis < 0,1 mg/l
Aliuminis (Al) > 0,2 mg/l 0,2
Varis 2,0 mg/l 2,0 0,01

* informacija surinkta šių šilumokaičių gamintojų: Alfa Laval, Danfoss, Gea, Alfa Nordic, Swep.
** „Antavilių“ vandens tiekimo teritorija: Antakalnis, Antaviliai, Saulėtekis, Pylimėliai, Dvarčionys, Valakampiai, Aukštagiris, Verkiai, Verkių Riešė, Didžioji Riešė, Žirmūnai, Žvėrynas, Šnipiškės, Baltupiai, Fabijoniškės, Pašilaičiai, Šeškinė, Viršuliškės, Justiniškės, Santariškės, Jeruzalė, Visoriai, Balsiai, Bajorai, Tarandė.
Pagal (2016-09-13): https://www.vv.lt/vandens_kokybe/antaviliai
*** „Bukčiai“ vandens tiekimo teritorija: Bukčiai, Lazdynėliai, Lazdynai, Karoliniškės, Salotė, Pilaitė, Vilkeliškės.
Pagal (2016-09-13): https://www.vv.lt/vandens_kokybe/bukciai
**** „Eiguliai“ vandens tiekimo vertės.
Pagal (2016-09-13): https://www.kaunovandenys.lt/VandensKokybe
Pastabos: mg/l = ppm; μg/l= 0.001*mg/l.

5. Gyvenimiški pastebėjimai

Vilniuje iš Bukčių ir Antavilių vandenviečių tiekiamas šaltas buitinis vanduo į tam tikrus rajonus Vilniuje, ir čia šilumokaičiai genda dažniau, nei kituose miesto rajonuose. Dažnai (nei kitur Lietuvoje) šilumokaičiai genda Joniškyje, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Jonavoje ir t.t.

Vandens nugeležinimas, kuris pagerina tiekiamo vandens kokybę (higienos – komforto prasme) gali neigiamai veikti šilumokaitį, nes su nugeležintu vandeniu ateina didesni ištirpusio oro (deguonies) kiekiai. Šis ištirpęs deguonis sukelia didesnę koroziją šilumokaityje. Dar pastebėta, kad pašalinus geležį, kalcis nesiriša tarpusavyje su geležimi ir didesni kalcio kiekiai atkeliauja link šilumokaičio, nusėsdami ant jo paviršiaus sudarydami kalcio apnašas ar nuoviras.

Dėl pastovių šilumokaičių vidinių trūkių į šilumos tinklų termofikatą patenka nemaži buitinio šalto vandens kiekiai, kurie blogina termofikato kokybę. O tai irgi neigiamai veikia šilumokaičio ilgaamžiškumą.Vandentvarkos specialistai teigia, kad vandens vandenviečių vandens cheminė sudėtis maksimaliai svyruoja iki 10 proc. keliasdešimt metų bėgyje. Nagrinėdami įvairių miestų vandens tiekimo įmonių ataskaitas apie vandens cheminę sudėtį matome, kad tam tikruose miestuose ir miestų rajonuose negalima naudoti variu lituotų plokštelinių šilumokaičių, nes gamintojų reikalavimai (lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams) neatitinka ir neatitiko tiek esamai, tiek buvusiai tiekiamo vandens kokybės reikalavimams.

6. Faktoriai, kurie daro įtaką nuovirų ir kitų nuosėdų susidarymui buitinio karšto vandens sistemose

Tiekiamo vandens kokybė, mažas šildomo srauto greitis, bei per didelis vandens pašildymo greitis daro didžiausią įtaką nuovirų (kalcio) susidarymui ir šilumokaitis gali užsikimšti. Per mažas srauto (vandens) tekėjimas šilumokaityje sumažina vandens sūkuriavimą (turbulenciją). Tokiu būdu sumažėja plokštelių savaiminio valymosi poveikis. Tada išsiskyręs kalcis nusėda ant plokščių paviršių suformuodamas nuovirų nuosėdas. Tai ypatingai neigiamas faktorius karšto vandens tiekimo sistemoms. Tuose regionuose, kur vanduo yra kietas, nes turi daug kalcio ir yra didelė tikimybė kalcio nuodėdų formavimuisi, rekomenduojama nudruskinti arba „minkštinti“ tiekiamą vandenį. Nudruskinus ir taip suminkštinus vandenį chemiškai (kai kalcio jonai yra pakeičiami natrio jonais), iškyla kita problema – metalų korozijos tikimybė sistemose. Todėl šiuo atveju rekomenduojama naudoti elektromagnetines nukalkinimo sistemas (pvz., EMI technologiją), kurios vandens savybes keičia ne cheminiu būdu, o fiziniu (Dropson nukalkinimo sistema).

Pastatuose, kur yra didelis šilumokaičių kalkėjimas ar užsinešimas, rekomenduojama mažinti šilumokaičių plokštelių skaičių, kad vandens greitis šilumokaičio viduje būtų kuo didesnis. Tada, labai tikėtina, kad šilumokaičio tarnavimo laikas pailgės. Ir atvirkščiai, padidinus šilumokaičių plokštelių skaičių, jis greičiau užkalkės ir užsineš, bei tarnaus dar trumpiau. Karšto vandens sistemose buitinį vandenį rekomenduojama šildyti iki 55 – 60 °C temperatūros, kad ant šilumokaičio plokštelių mažiau formuotųsi kalkių nuosėdos.

7. Tinkama šilumokaičio eksploatacija

  • Prieš prijungdami prie tinklo naują arba keisdami sugedusį šilumokaitį nauju yra būtina išvalyti vamzdynus nuo galimų nešvarumų, kurie gali atsirasti statybos, montavimo ar eksploatavimo metu. Norėdami pagerinti šilumokaičio veikimą, rekomenduojame įrengti filtrus arba purvarinkius priešais įėjimą į šilumokaitį. Taip užkirsite kelią smulkių dalelių ir nešvarumų patekimui į šilumokaičio kanalus. Patikrinkite srieginių ir flanšinių sujungimų sandarumą;
  • Cirkuliacinis siurblys, kuris sumontuotas ant vienos linijos su šilumokaičiu turi turėti įrengtą atbulinį vožtuvą. Siurbliai neturėtų įleisti oro į sistemą, nes tai gali sukelti sutrikimus ir gedimus šilumokaityje. Norėdami išvengti slėgio šuolių, siurbliai turi būti įjungiami prie uždarytų vožtuvų;
  • Būtina tikrinti, ar teisingai sumontuoti ir prijungti vamzdžiai prie šilumokaičio, bei ar nėra nepageidaujamų apkrovų sujungimo taškuose. Jungiamieji vamzdžiai turi būti sumontuoti taip, kad atsiradę įtempimai (pvz. dėl terminio išsiplėtimo) nepažeistų šilumokaičio. Šie vamzdžiai turi turėti atramas siekiant išvengti lenkimo / sukimo įtempių poveikio šilumokaičio prijungimo vietose (atvamzdžiai);
  • Siekiant išvengti hidraulinių smūgių sistemoje,

    paleidžiant šilumokaitį uždarymo vožtuvus ant šilumokaičio tiekimo ir grįžimo srauto atidaryti kiek įmanoma lėčiau. Susikaupęs oras šilumokaityje mažina jo veikimo efektyvumą ir didina korozijos tikimybę;

  • Eksploatacijos metu, būtina stebėti ar neviršijama didžiausios šilumokaičiui leistinos temperatūros ir slėgis. Esant dideliems temperatūros svyravimams ir slėgio šuoliams, šilumokaitis gali būti pažeistas ir sugadintas. Jeigu pasitaikė didelių temperatūros svyravimų, stiprių slėgio šuolių ar hidraulinių smūgių, būtina sustabdyti šilumokaičio eksploatavimą, atlikti jo vizualinę apžiūrą ir jeigu reikia atlikti hidraulinį slėgio bandymą;
  • Jeigu šilumokaitis sumontuotas tarp reguliavimo vožtuvo ir slėgio perkryčio reguliatoriaus, įsitikinkite, kad šilumos punkto paleidimo metu tarp šių reguliatorių nesusiformuotų neigiamas slėgis, dėl kurio gali kilti problemos šilumokaityje, o taip pat taip galima šilumokaitį sugadinti;
  • Eksploatuojant šilumokaitį, venkite temperatūros skirtumų didesnių kaip 100 °C tarp pirminės ir antrinės šilumokaičio pusės;
  • Nenaudokite agresyvių cheminių medžiagų, kurios gali sukelti šilumokaičio medžiagų koroziją;
  • Reguliariai tikrinkite kontrolės ir matavimo prietaisų funkcionalumą ir sekite jų parodymus. Tai padės greitai nustatyti darbo trikdžius šilumokaityje (hidraulinės sistemos pokyčius, praplovimo poreikį ir t.t.);
  • Įsitikinkite, kad darbo metu nesusidarytų sąlygos, kurios neatitinka šilumokaičio montavimo ir eksploatavimo rekomendacijų nurodymų;
  • Prieš atjungdami šilumokaitį įsitikinkite, kad visi cirkuliaciniai siurbliai yra sustabdyti. Norėdami sustabdyti šilumokaičio eksploatavimą, reikia lėtai uždaryti vožtuvus ant tiekimo linijų (pirmiausia būtina sustabdyti tą pusę, kurioje didesnis slėgis). Stabdant šilumokaičio darbą, pirma reikia sustabdyti šilumokaičio pirmąjį kontūrą ir tik po to antrą. Paleidžiant šilumokaitį į eksploataciją, pirma paleidžiame antrinį kontūrą, po to pirminį, taip panaikiname šilumokaičio perkaitimo galimybę. Užpildykite šilumokaitį vandeniu ar kitu skysčiu ir lėtai kelkite slėgį iki darbinio, atidarykite uždarymo sklendes ir stebėkite šilumokaičio darbą (t.y. temperatūrą, slėgį, skysčio prasisunkimą per sujungimus);
  • Stabdant objektą ilgam laikui,

    turite visiškai nudrenuoti ir išvalyti šilumokaitį. Tai visų pirma reikia padaryti dėl šilumokaičio peršalimo (jei objektas nešildomas), taip pat jeigu šilumokaityje naudojami pavojingi arba agresyvūs skysčiai, kurie per laiką gali pažeisti šilumokaitį;

  • Šilumokaičius eksploatuojant esant temperatūroms žemiau 0°C arba su vandens temperatūra didesne nei 40°C reikia naudoti atitinkamą izoliaciją;
  • Šilumokaičio užšaldymas gali sugadinti ir pažeisti jį. Kai temperatūra artėja prie vandens užšalimo taško, turi būti naudojami užšalimui atsparūs tirpalai, pvz. glikolis;
  • Šilumokaičio užsiteršimą ir nuovirų (užkalkėjimo) susidarymą įtakoja daugelis veiksnių tokių kaip srauto greitis šilumokaityje, vandens temperatūra, tiekiamo bei naudojamo vandens kokybė;
  • Norėdami išvengti smulkių dalelių (>1mm) patekimo ir nusėdimo šilumokaityje, turime sumontuoti tinkamus filtrus (< 100 μm) ant ateinančių srautų prieš šilumokaitį. Priešingu atveju galimas tarpplokštelinių kanalų užsiteršimas ir užsikimšimas, taip sumažės šilumokaičio efektyvumas ir padidės kontūrų slėgio nuostoliai bei kanalų pasipriešinimas. Tiekdami į šilumokaitį didesnės turbulencijos srautą galime išvengti smulkių dalelių nusėdimo šilumokaityje.

8. Šilumokaičio plovimas

Šilumokaičio praplovimas turėtų būti atliekamas reguliariai, kad būtų išvengta teršalų ir kalcio nuovirų kaupimosi ant šilumokaičio plokštelių paviršių bei šilumokaičio tarplokšteliniuose kanaluose. Plovimas turėtų būti atliekamas priešinga srautui tekėjimo kryptimi, naudojant specialius plovimo aparatus ir plovimams skirtus silpnos rūgšties tirpalus. Plačiau apie plovimo aparatus ir chemiją: Šilumokaičių – šildymo sistemų plovimas. Prieš naudojant chemines medžiagas turėtumėte būtinai patikrinti, ar šios medžiagos nereaguoja su šilumokaičio variu ir nerūdijančio plieno plokštelėmis. Po šilumokaičio praplovimo būtina jį gerai išskalauti švariu vandeniu, kad neliktų chemijos likučių.

Šilumokaičio praplovimą būtina atlikti laikantis visų techninių saugumo instrukcijų ir rekomendacijų duotų plovimo prietaisų bei chemijos gamintojų. Nesilaikant šių instrukcijų šilumokaitis gali būti sugadintas.

9. Lituoto šilumokaičio garantija

Lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams taikoma vienų metų garantija. Tačiau turite suprasti, kad garantija yra taikoma gamybos brokui, o ne blogoms techninėms eksploatavimo sąlygoms ar naudojant netinkamos kokybės (kokias rekomenduoja gamintojas) buitinį šaltą vandenį ar termofikatą. Pvz. jeigu pas jus labai kalkėja vamzdynai ir namo įrengimai, bei yra daug kalkių vandenyje, tai jau atsakymas kodėl genda šilumokaitis. Kalkėjimas iššaukia įrangos perkaitimus. Indaplovei, skalbimo mašinai ar vandens čiaupui irgi nebūtų taikoma gamyklinė garantija, jei šie užkalkėtų.

UAB „Absoliuta“ parduodami šilumokaičiai gamyklose gaminami laikantis visų ES standartų ir normų, kiekvienas šilumokaitis ir šilumokaičių partija yra tikrinama gamybos procese ir po jo ne vieną kartą. Prieš išvykstant iš gamyklos šilumokaičiai paskutinį kartą testuojami suspaustu oru arba vandeniu. Beje, ar šilumokaitis brokuotas, tikrinama (arba galima patikrinti) objekte sumontavus naują (arba vietoj seno) šilumokaitį ir po to darant šilumokaičio hidraulinį bandymą. Be to prieš kiekvieną šildymo sezoną šilumos punktuose privaloma atlikti šilumokaičio hidraulinį bandymą ir taip patikrinant jo sandarumą.

10. Lituoto plokštelinio šilumokaičio remontas

Lituoti plokšteliniai šilumokaičiai paprastai genda dėl dviejų priežasčių: išorinis arba vidinis litavimo vietos trūkis, per kurį vanduo teka į šilumokaičio išorę arba vanduo prateka ir maišosi su kitu termofikato srautu kitame kontūre. Dažnai praktikoje matoma jog prakiurusios šilumokaičio vietos labai koroduotos, t.y. pažaliavusios. Tai reiškia jog vandenyje yra medžiagos kurios verčia varį koroduoti. Jei prakiuro buitinio šalto vandens pusė, galima daryti išvadą, kad tos agresyvios medžiagos kaip tik yra buitiniame šaltame vandenyje. Jei prakiuro termofikato pusėje, reiškia koroziją sukelia medžiagos termofikate.

Variu lituoti šilumokaičiai gali per laiką „išsipusti“. Tai įvyksta tada, kai iš tarp plokštelių sulituotų vietų „išplaunamas“ varis ir plokštelės atitrūksta ir nebelaiko šilumokaičio standumo ir jis išsipučia. Gali tai vykti ir po hidraulinio smūgio, kai sulituotos vietos neatlaiko ir nutrūksta sulitavimo vietos.

Tokio šilumokaičio didžiausias trūkumas – jis netinkamas remontuoti. Jei atsiranda vandens nuotėkis, lituotas plokštelinis šilumokaitis turi būti pakeistas nauju. Lituoto seno šilumokaičio remontuoti negalima užlituojant tekančią vietą (pvz. išorinis šilumokaičio trūkis), nes lituojant yra atkaitinamamos kitos plokštelių litavimo vietos, per kurias vėliau pradės tekėti termofikatas arba šaltas ar karštas vanduo iš kitų plokštelių sulitavimo vietų.

„Absoliuta“ kolektyvo straipsnis paruoštas pagal gamintojų pateiktą ir internete rastą informaciją

Pastaba: straipsnis „Lituotas plokštelinis šilumokaitis: priežiūra, gedimų priežastys“ nėra mokslinis tyrimas (nes Lietuvoje tokių tyrimų niekas ir nedaro), o gyvenimiški pastebėjimai ir 17 metų praktinė patirtis, bei kolegų mintys susiduriant su tokio tipo problemomis. Dalis informacijos paimta iš gamintojų rekomendacijų, bendraujant su šios srities specialistais, bei iš interneto platybių. Šio straipsnio negalima cituoti ar kitaip naudoti moksliniuose darbuose.