Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra – dalyviai ir svarbiausios jų funkcijos

Paremta Valstybinio audito ataskaita, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. VA-P-20-2-18

Apeliacinė komisija:

  • Ne teismo tvarka sprendžia ginčus dėl asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių ir Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų taikymo.

Aplinkos ministerija:

  • Formuoja valstybės politiką pastatų naudojimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
  • Rengia įstatymų projektus, planavimo dokumentus pastatų naudojimo klausimais arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šiame punkte nurodytų planavimo dokumentų nuostatų įgyvendinimą.
  • Rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) – energijos sąnaudų mažinimo, reglamentavimo tobulinimo.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija:

  • Kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui.

LR energetikos ministerija:

  • Formuoja valstybės politiką šilumos vartojimo efektyvumo srityje ir užtikrina šios politikos įgyvendinimą.
  • Formuoja ir užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą energijos vartotojų teisių apsaugos srityje.
  • Rengia ir tobulina teisės aktus, užtikrinančius patikimą energijos ir jos išteklių tiekimą, energetikos objektų ir įrenginių techninę saugą, efektyvų energijos ir jos išteklių naudojimą.
  • Teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės reguliuojamų kainų energetikos srityje nustatymo principų.
  • Rengia energetikos ūkio eksploatavimo, energijos ir jos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, nustato energetikos specialistų ir įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką.
  • Nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką.
  • Rengia šilumos ūkio plėtros kryptis.
  • Nustato tvarką, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai pateikia vartotojams informaciją, kuri yra vieša.

LR konkurencijos tarnyba:

  • Kontroliuoja, kaip šilumos ūkyje laikomasi Konkurencijos įstatymo reikalavimų, inter alia, kad šilumos gamintojai, tiekėjai ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai (eksploatuotojai) nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų.

Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius:

  • Kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo )veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai:

  • Pateikia viešą informaciją apie savo veiklą.

Savivaldybės:

  • Savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka.
  • Savarankiška savivaldybių funkcija – šilumos tiekimo organizavimas.
  • Savarankiška savivaldybių funkcija – pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė.

Savivaldybės (Tarybos):

  • Vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.

Savivaldybės (vykdomosios institucijos):

  • Nagrinėja skundus dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos.

Sertifikavimo įstaigos:

  • Atlieka energetikos darbuotojų atestavimą.
  • Tvarko energetikos darbuotojų pažymėjimų registrą.

Valstybė (savivaldybės):

  • Numato priemones konkurencijai skatinti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityje ir užtikrina jų įgyvendinimą.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos:

  • Atlieka daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimus dėl jų atlikties nustatytiems reikalavimams.
  • Atestuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus (juridinius asmenis).
  • Už pažeidimus stabdo ar panaikina atestato galiojimą, skiria iki 10 proc. prižiūrėtojo metinių pajamų dydžio piniginę baudą.
  • Nagrinėja skundus dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklos ar neveikimo.
  • Techniškai aptarnauja Apeliacinės komisijos veiklą.
  • Organizuoja energetikos darbuotojų atestavimą.
  • Atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.
  • Tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas.
  • Organizuoja energetikos darbuotojų atestavimą: analizuoja iš sertifikavimo institucijų (sertifikavimo įstaigų arba energetikos įmonių) gautą informaciją apie atestuotus energetikos darbuotojus, atestavimo procesą, periodiškai ją vertina ir, kalendoriniams metams pasibaigus, savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba:

  • Nagrinėja skundus dėl paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.

Vyriausybė, Energetikos ministerija:

  • Nustato pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarką.

Pastatų grupių skirstymas (pagal LŠTA metodiką, siekiant palengvinti stebėseną)

  • I – daugiabučiai, suvartojantys mažiausiai šilumos (naujos statybos, apšiltinti, modernizuoti namai ir namai su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita);
  • II – daugiabučiai, suvartojantys mažai šilumos (naujos statybos, apšiltinti, modernizuoti namai, tačiau turintys didelius vitrininius langus, kurių atitvarų varža atitinka tik minimalius šiuolaikinius reikalavimus, neaukšti ir mažiau energetiškai efektyvios pastato formos ir panašūs kiti);
  • III – daugiabučiai, pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, su įrengtais dalikliais individualiai šilumos apskaitai (pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistema subalansuota; ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengti termostatiniai ventiliai ir šilumos kiekio apskaitos dalikliai; įrengti karšto vandens antimagnetiniai skaitikliai; įrengta nuotolinė duomenų nuskaitymo ir valdymo sistema; įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų, butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenys nuskaitomi vienu metu);
  • IV – daugiabučiai, pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, su senomis nesubalansuotomis vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis, dalikliai individualiai šilumos apskaitai neįrengti, karšto vandens suvartojimą deklaruoja patys gyventojai;
  • V – daugiabučiai, suvartojantys daug šilumos (1959–1992 m. statybos nerenovuoti, nusidėvėję namai, kuriuose nuo jų pastatymo dienos neatlikti jokie bent kiek didesni remonto darbai);
  • VI – daugiabučiai, suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai).

Šaltinis: http://www.vkontrole.lt/